Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą

S. Kubricko režisuota antimilitaristinė satyra pasirodė Šaltojo karo įkarštyje, praėjus kiek daugiau nei metams po Karibų krizės, kai JAV ir SSRS karingas nusiteikimas pasiekė piką. Abiejų valstybių vyriausybės kūrė naujas karines programas ir puikavosi naujais ginklais. Tokia įtampa, kurią ištransliuodavo JAV (o ir SSRS) žiniasklaida, skatino paranojiškas nuotaikas. Raudonųjų komunistų baiminosi ir S. Kubricko filmo herojus – amerikiečių generolas Jackas D. Ripperis. Apeidamas aukštą JAV vadovybės ir prezidento postą, jis atsuka branduolines raketas į SSRS.

Filmas sukurtas remiantis Peterio George’o romanu „Raudonasis nerimas“ (1958), kuris karo teoretikų buvo išgirtas dėl profesionalumo. Tačiau S. Kubrickas rimtu tonu kalbėti apie branduolinio karo paranoją nenorėjo, tad scenarijus iškart buvo rašomas komedijai. Pentagonui atsisakius bendradarbiauti, filmo dailininkai pagal nuotraukas iš žurnalų atkūrė atominę raketą taip tikroviškai, kad BBC ėmė įtarti, kad buvo pasitelkti šnipai.

Aktorius Peteris Sellersas filme sukūrė ne tik pagrindinį herojų daktarą Streindžlavą, bet ir Amerikos prezidentą bei kapitoną Lajonelį Mandreiką. Tikėta, kad būtent šis aktorius gali atnešti filmui komercinę sėkmę.

1989 m. filmas įtrauktas į JAV nacionalinį filmų registrą kaip „kultūriškai svarbus“, taip pat jis užima trečią vietą geriausių amerikiečių komedijų sąraše.