Šana. Vilkės muzika

Paauglė Šana gyvena su tėvu Kanados indėnų kaime. Prieš kurį laiką ji neteko motinos. Tėvas ėmė gerti iš sielvarto, nes neturi jėgų rūpintis dukra ir tvarkyti namų ūkio. Mergaitė nebenori eiti į mokyklą ar groti smuiku. Ji dirba ne visą darbo dieną pakelės parduotuvėje ir valgo kalnus picų. Vakarais Šana rašo laiškelius motinai, o rytais juos pakabina ant Protėvių medžio, kurį saugo vilkas, tikėdamasi, kad motina duos jai ženklą. Vieną dieną kaimo mokykloje pasirodęs naujas mokytojas padeda Šanai prisiminti, kad per muziką ji gali išreikšti tai, kas slypi jos viduje, ir palaikyti ryšį su mirusia motina. Kai Šana leidžiasi į dvasinę kelionę, ji susidraugauja su laukiniu vilku, kuris tampa jos vedliu, ir atkuria ryšį su protėviais, kartu ir motina. Galiausiai Šanai pavyksta susitaikyti su motinos mirtimi. Mergina, apsupta gamtos ir dvasinio pasaulio, atranda unikalų muzikinės raiškos būdą, kuris leis jai tapti puikia smuikininke.
Filmuota kartu su Žemutinės Nikolos indėnų grupe, netoli Merito, Kolumbijos pusiasalio. Visas aktorių būrys – vietiniai, besifilmuojantys pirmą kartą. Septynis mėnesius su jais praleidęs šveicarų režisierius Nino Jacusso vadina juos „tikrais aktoriais“, nes jie yra tikri žmonės. Jaudinantis, magiškas ir labai autentiškas daugiakultūris filmas.