Seržantas Nikolas Andželas (akt. Simonas Peggas) yra tiesiog tobulas policininkas. Jis tiek atsidavęs savo darbui, kad jo įvykdytų areštų skaičius viršija kitų nuovados policininkų areštų skaičių maždaug 400 procentų. Kaip dažnai būna privačiame gyvenime N. Andželas – nuobodybė. Vienintelė jo vakaro pramoga yra rūpinimasis retu augalu – japoniška lelija. Nenuostabu, kad jo kolegos, nebeapsikentę Nikolo tobulumo, nusprendžia bendromis jėgomis iškomandiruoti jį iš Londono į mažą miestelį Sandfordą – kuo toliau nuo gimtosios policijos nuovados.
Atvykęs į naująją savo nuovadą, N. Andželas susipažįsta su jos vadovu – geraširdžiu beveik pensijinio amžiaus policininku ir su dviem puskvailiais detektyvais. Nuoskaudą dėl pakeistos nuovados ištremtasis numalšina tuo, ką geriausiai moka, – darbu.
Jau patį pirmąjį vakarą jis areštuoja visus asmenis, neturinčius 18-os ir geriančius alų vietinėje aludėje, o vakaro benefisą užbaigia sulaikydamas apgirtusį tipelį prie vairo, kuris, kaip netrukus paaiškėja, yra geraširdžio nuovados vadovo sūnus ir paties Nikolo naujasis porininkas Denis Butermanas. Nieko keisto, kad tokiu būdu pradėta draugystė yra, švelniai tariant, gana trapi. Skiriasi ir naujųjų porininkų požiūris į savo profesiją. Nikolas viską daro pagal statutą. Plevėsa Denis svajoja apie Holivudo filmuose rodomus žygdarbius. Kitaip sakant, jis trokšta gaudyti, šaudyti ir sprogdinti. Šių dviejų personažų suporavimas jau savaime garantuoja solidžią dozę juoko.
Filmo „Kietas faras“ kūrimui vėl susibūrė ta pati komanda, kurios dėka pasaulis išvydo puikią juostą „Zombis, vardu Šonas“ ("Zombių karalius"). Intriguojantis ir nenuobodus siužetas, santūri ir žavinti vaidyba, subtilus ir daugiaprasmis humoras – visa tai garantuoja ir „Kietas faras“.
