«Upė» - tai nuostabiai spalvinga istorija apie pirmą jaunatvišką meilę, papasakotą mergaitės Harietės lūpomis, vienos iš anglų džiuto fabriko valdytojo dukterų.
Į Indiją iš Amerikos pas savo pusbrolį atvyksta jaunas kapitonas Džonas. Kare jis prarado koją, ir dar galima sakyti, tik vakarykštis herojus - tapo vienakoju invalidu. Jis jaučiasi atstumtuoju, - "svetimu tarp savų", tad sprunka nuo žmonių į tolimąją Indiją, - šalį, su savo tūkstantmetine istorija, kur tikisi rasti ramybę vienatvėje Rytų filosofijoje bei religijoje. Bet ir čionais kapitoną pasitinka "siurprizai" : jį įsimyli iškart trys nuostabios merginos - visai dar jaunutė mergina "Harietė, vilioklė Valery ir ne pagal metus išmintinga - Melany, neseniai praradusi savo mamą.
Naivi ir svajoklė Harietė rašo eiles, veda dienoraštį, kuria įsivaizduojamas įvairias meilės istorijas, pasakas, kuriose slapta tikisi tapti buvusio karininko Džono nuotaka...
Įvykiai šiame filme rutuliojasi ant didingosios Ganga upės, istoriniame Indijos regione - Bengalijoje, kur auga šventas Bodhi medis, prie kurio medituojantis princas Gautama nušvito ir tapo iškiliuoju žymiuoju Buda. Tradiciškai indės aplanko jį, garbina ir prašo savo maldose, kad susilauktų sūnaus. Operatoriaus Klodo Renuaro, rež. Žano Renuaro sūnėno kamera fantastiškai fiksuoja Indijos to laikmečio kontrastus: prabangus fabriko valdytojo dvaras ribojasi su eilinių gyventojų nutriušusiais lūšnynais; ištaigingi laiptai, vedantys link senovinių šventyklų; niekur neskubanti mistiškiausia planetos upė Ganga - prie kurios triūsia tūkstančiai žmonių, piligrimų, gaunančių po jūros kriauklę už džiuto ryšulį.
Tikroji šio didžio kūrinio išmintis išsiriša finaliniame filmo kadre, kai ką tik gimusio kūdikio klyksmas, dar vienos Harietės sesytės, primena mums apie amžinąjį gyvenimo tęstinumą, didžiąją visatos harmoniją, ir tuo pačiu, - apie žmogiškąjį egzistencijos šurmulį, kuriame atsirado vietos ir raudonplaukei merginai su jos visais jaudinančiais meilės nuotykiais. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, ir toliau pamažu plukdo savo vandenis šventoji upė - motina Ganga, kurios apylinkėse žmonės gimsta, gyvena ir miršta - kaip ir prieš šimtmečius - begalinėje sekoje, kai dieną keičia naktis, kaip ir žmogaus gyvenimui, kupinam sunkaus darbo, ateis galas ir pakeis -mirtis. Upė teka... Gyvenimo Upė.
Tai pirmasis spalvotas didžiojo prancūzo legendos - Žano Renuaro filmas, pasakojantis trijų jaunų merginų istoriją, didžiosios Bengalijos upės fone. Pastatytas pagal Rumero Godeno romaną.
Spalvinga, nuostabi drama, pelnytai įrašyta į pasaulinės klasikos aukso fondą ir, išties, yra garsiojo režisieriaus tikrų tikriausias meninis šedevras.
