Nauja draugė

„Nauja draugė“ – smagus satyriškas erzinimas Autorius: Gabrielė Norkūnaitė | Festivalių filmai, Filmų apžvalgos, Repertuaro filmai, Scanorama 2014 lapkričio 17 Kadras iš filmo „Nauja draugė“ Festivalio „Scanorama“ archyvas Idiliškas ir spalvingas it šeštojo dešimtmečio reklamos, puošiamos dirbtinių šypsenų, sudėliotų simetriškai – tokie preciziški ir rafinuoti pirmieji „Naujos draugės“ (Une Nouvelle Amie, 2014) kadrai. Jie iškart įtraukia žiūrovą, o režisierius leidžia nujausti, jog per ateinančias dvi valandas netrūks nieko: nei juoko, nei nuostabos, nei dramos, o ypač – satyros. Filme pasakojama dviejų geriausių draugių – Kler ir Loros – istorija: pirmoji laiko savo draugę autoritetu, todėl, jos kelrodei žvaigždei užgesus, Kler jaučiasi netekus dalelės savęs. Prižadėjusi rūpintis krikšto dukra, Kler aplanko našliu tapusį Loros vyrą ir, švelniai tariant, nustemba, radusi šį persirengusį moterimi.
Ironiškas, greitas, stilingas, drąsus – toks šis François Ozono darbas, puikia derinantis pramoginį reginį su siaurai mąstančių žmonių pašaipa, kuri nėra beprasmiška – juk žiūrėti filmą taip smagu, bent jau tol, kol esi įsitaisęs šios koridos amfiteatro ložėje.