1977-ieji metai. Nuo Votergeito skandalo ir Ričardo Niksono (jį vaidina Frankas Langella) priverstinio atsistatydinimo iš Jungtinių Valstijų prezidento posto jau prabėgo treji metai. Tačiau tie įvykiai ir pačios įvairiausios sąmokslo teorijos dar buvo stebėtinai gyvos žmonių lūpose ir širdyse.Pats Niksonas po atsistatydinimo apie šiuos įvykius praktiškai nekalbėjo, tad jo sutikimas atskleisti tiesą interviu forma tapo kone sensacija. Tuo laiminguoju, kuriam teko užduotis „iškvosti" buvusį prezidentą, tapo britų televizijos žurnalistas Deividas Frostas (akt. Michaelas Sheenas). Numatant kilsiantį ažiotažą (vėliau paaiškėjo, kad šiuos interviu stebėjo apie 400 milijonų žmonių), iš anksto buvo susitarta dėl keleto pokalbių.Niksono šalininkai (o galbūt ir jis pats) tikėjosi, kad su dar tik pradedančiu kilti karjeros laiptais televizijos vedėju (ir dar ne savo gimtojoje šalyje, o Amerikos televizijoje) pokalbį sau tinkama linkme pakreipti pavyks itin lengvai. Net ir patys Frosto gerbėjai bei pavaldiniai nelabai tikėjo, kad Deividas galės profesionaliai kalbėtis su buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu.Televizijos studijoje įsižiebus šviesoms, 400 milijonų žmonių, laukusių sensacijos, jos ir sulaukė. Tik ne tuo pavidalu, kuriuo tikėjosi. Vietoje aštraus, konfliktiško, įtaraus, galbūt netgi į kraštutinumus linkstančio ar sensacijas atskleidžiančio interviu, žiūrovai tapo liudininkais to, kas vėliau buvo pavadinta (ir iki šiol kartais vadinama) nuoširdžiausiu dviejų žmonių pokalbiu televizijos istorijoje.
