Ledo ritulininkas Derekas Tompsonas turi mielą pravardę – "dantukų fėja". Tai nėra kokia nors homofobinė pašiepianti pravardė. Šį "mergaitišką" epitetą sirgaliai Derekui davė todėl, kad aikštelėje po susidūrimo su jėgos kultą išpažįstančiu ir jokių sentimentų nejaučiančiu sportininku varžovai dažnai lieka be dantų.
Jėgą pripažįstantis ir silpnumo negalintis pakęsti Derekas, be jokios abejonės, netiki pasakomis. Raudonkepuraite, drakonais, nykštukų kompanijomis, kalbančiais gyvūnais ir, žinoma, dantukų fėjomis. Blogiausia, kad savo požiūrio Derekas neslepia ir nuo vaikų! O tai jau neatleistina.
Neapsikentęs tokio ignoravimo fėjų departamentas nutaria pamokyti Dereką ir suteikia jam galimybę savo kailiu įsitikinti pasakų realumu. Kietuolis ledo ritulininkas savaitei paverčiamas dantukų fėjumi, po pagalve pakištą iškritusį pieninį dantuką keičiančiu į pinigėliu.
Ši savaitė sparneliais ir burtų lazdele apdovanotam bei į klostuotą sijonėlį įspraustam Derekui Tompsonui tampa didžiausiu jo gyvenimo košmaru. Tačiau neturėdamas kito pasirinkimo ir susitaikęs su neišvengiamybe, pamažu net ir užkietėjęs realistas ima suprasti svajonių bei pasakų galią.
